Vilniaus „Kibirkšties“ komanda prisijungė prie socialinio projekto „Kurk Lietuvai“, kurio metu dalyvavo mokinių aktyvinimo savaitėse.

Sostinės klubo žaidėjos Laura Juškaitė ir Vita Kuktienė, trenerė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė ir direktorius Dainius Virbickas lankėsi Vilniaus Taikos progimnazijoje, kur dalyvavo kūno kultūros pamokoje.

Su aktyviai dalyvavusiais moksleiviais „Kibirkšties“ krepšininkės diskutavo apie sportą, trenerė J.Štreimikytė-Virbickienė vedė mankštą, o L.Juškaitė aktyviai įsitraukė į pamoką ir susirungė su moksleiviais.

L.Juškaitė dalyvavo daugiausiai iš eilės įmestų baudų žaidime ir pataikė 22 kartus iš eilės, o daugiausiai iš eilės pataikytų tritaškių rungtyje pataikė 7 kartus. Vėliau puolėja išbandė savo jėgas ir žaidime du prieš du.

„Visada smagu dalyvauti tokiuose projektuose ir pabendrauti su vaikais“, – sakė „Kibirkšties“ komandos direktorius D.Virbickas. – Moksleivių fizinis aktyvūnas sumažėjęs, todėl labai gerai, kad žymūs žmonės stengiasi šią situaciją pakeisti.

Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas jau yra pasiekęs kritinę ribą ir, palyginus su kitų Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją, o fizinis aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp ES šalių – vos 10 proc.

Tokiai LR Sveikatos apsaugos ministerijos statistikai antrina ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys. Mažiausia vaikų fizinio aktyvumo norma – viena valanda per dieną. Lietuvoje ilgesniu nei vienos valandos aktyvumu gali pasigirti vos vienas iš penkių 11-15 metų amžiaus vaikų. Sveikam vystymuisi itin aktualus fizinio aktyvumo laikas dažnu atveju iškeičiamas į video žaidimus, pasyvų bent poros valandų sėdėjimą prie kompiuterio.

Lietuvoje sveikatos sutrikimais bent kartą per savaitę skundžiasi kas antra 15-metė; stuburo sutrikimai kamuoja aštuonis iš dešimties mokyklinio amžiaus vaikų; o netaisyklingos laikysenos problemos aktualios 35 proc. iki 17 m. vaikų. Technologijų įtaka, fizinio aktyvumo stoka ir neišugdytas noras sportuoti ar fiziškai judėti yra vienos iš pagrindinių sveikatos sutrikimų ir mažos motyvacijos rinktis aktyvų gyvenimo būdą priežastys.

Suprasdami, kad vaikams ir jaunimui vienas didžiausių gerų aktyvaus gyvenimo įgūdžių formavimo pavyzdžių yra mokykla, kompleksiniam mokinių fizinio aktyvumo skatinimui rengiama Aktyvios mokyklos koncepcija, kurios sudėtiniai komponentai apima ne tik sporto, bet ir aktyvumo, bendruomenių įtraukimo, palankių sąlygų kūrimą. Aktyvi mokykla – tai mokykla, kuri rūpinasi mokinių, jų tėvų, darbuotojų fizine, protine ir socialine gerove. Šioms veikloms įvertinti rengiama aktyvios mokyklos koncepcija.

Daugiau informacijos: http://kurklt.lt